BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dėl krizės labiausiai nukentėjo… Vyrai

Nors dabar vis atotrūkis tarp vyrų ir moterų įvairiais karjeros aspektais, tačiau vis dar atrodo, tarsi gyventume skirtinguose pasauliuose. Per pastarąjį pusmetį Amerikoje vyrai neteko 700.000 darbo vietų, tuo tarpu moterų darbo vietų skaičius išaugo 300.000. Atrodo, tarsi moterų neliestų ekonomikos nuosmukis. Kodėl taip yra?
Paprastai šnekant, taip atsitiko todėl, kad vyrai pasirinko neteisingas profesijas: statybų ir gamybos sektoriuose – būtent šie sektoriai kol kas labiausiai nukentėjo. Tuo tarpu moterys dažniau dirba sveikatos apsaugos, švietimo, ar vyriausybinėse institucijose, kuriuos krizė palietė mažiau. Gamybos sektoriuje dirba ~77 proc. vyrų, o statybų – net iki 80 proc. Tuo tarpu sveikatos ir švietimo sektoriuose karaliauja moterys – apie 77 proc.
Atrodo, jog vyrai tiesiog atsidūrė blogesnėse vietose, nors iki šiol jos buvo laikomos geresnėmis. O dar sako, kad gamtoje nėra pusiausvyros… :) Iki šiol JAV ¾ žmonių, uždirbančių daugiau nei 100.000$ per metus buvo vyrai. Tačiau būtent dėl didesnių uždarbių tenka atleisti dalį darbuotojų iš nukentėjusių nuo krizės kompanijų.
Ekonomistai vis dar ginčijasi, ar pasaulinėje ekonomikoje įsivyravo recesija. Akivaizdu, kad vyrams ji prasidėjo.

Parengta pagal BusinessWeek
Jūsų, AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Naftos kainos – rekordinėse aukštumose. Kodėl?

Negalėjau nepaliesti šios temos – kuro kainos jau ima skaudžiai atsiliepti kiekvieno, kas neturi nuosavos degalinės. Kainos pavojingai priartėjo prie 4Lt/l ribos, nors dar tik neseniai nesiekė 3Lt/l. Kas ir kodėl atsitiko?
Tiesą sakant, niekas nežino. Kai kas teigia, kad tai dėl OPEC ketinimų mažinti gavybą, kiti – kad tai naftos kompanijų baimė dėl Venesuelos (vienų didžiausių naftos klodų) galimo nacionalizavimo. Tačiau tikroji priežastis lieka neaiški – o tas, kas ją atras, galės pretenduoti į Nobelio premiją (čia rimtai).

Kapitalo kryptys keičiasi

Pasaulinėje rinkose susidarė vyksta nemenkas kapitalo persiskirstymas – Vakarų šalys išleidžia 5-6 milijardus dolerių per dieną daugiau vien dėl padidėjusių naftos kainų. Spėkit, kur šie pinigai nueina? Teisingai – pas arabus, į Rusiją, bendrai į OPEC šalis. Su pinigų srautais persigrupuoja ir politinės jėgos – naftą eksportuojančios šalys įgauna svaresnį balsą. Jau dabar matome, kad Venesuela kėsinasi nacionalizuoti ExxonMobil ir ConocoPhillips naftos gręžinius. Negi JAV negins savo kompanijų interesų? Visa bėda, kad JAV dabar turi kitų bėdų. Tačiau tai jau tampa rimta grėsme ir šiai didžiausiai pasaulio ekonomikai, todėl tik laiko klausimas, kada ji imsis spręsti šią situaciją.

Fundamentalios priežastys
Viena iš didžiausių priežasčių, kodėl naftos kainos taip kyla, buvo laikomas Kinijos ir Indijos didėjantis vartojimas. Šio amžiaus pačioje pradžioje neteisingai numatę šių šalių suvartojimą, OPEC nustatė mažus limitus gavybai, todėl dabar jaučiamas trūkumas, kurį seka kylančios kainos. Tiesa, šių šalių kuro suvartojimo rodikliai yra neprieinami analitikams (tokia jau Kinijos valdžia – tai laikoma vidine informacija), todėl tikrieji mastai lieka nežinomi.

Įspėjimas
Galiausiai ir tai nėra labai įtikinantis argumentas – juk suvartojimas nedidėjo taip sparčiai kaip kainos. Todėl žymūs analitikai pastebi, kad tai jau nebe fundamentalios (paklausos-pasiūlos) priežastys, o greičiau tikėjimo padarinys. Kadangi kiekvienas dėka išvestinių finansinių priemonių gali prekiauti nafta, ji, kaip ir auksas, tapo spekuliatyviniu įrankiu. Mark Lewis iš Energy Market Consultants įspėja: „Tai pernelyg primena dot-kom krizę 10 dešimtmetį. Rinka buvo pervertinta, tačiau ji augo, kol buvo tikinčių jos augimu. Tačiau kai buvo nustota tuo tikėti, kainos krito. Ir tai yra įspėjimas.“
Tikrai nežinau atsakymo, kas iš tiesų darosi, tačiau įspėjimas įtikinantis – aš pasisaugosiu. To linkiu ir Jums.

“Saulės energija dar aktyviai nenaudojama tik todėl, kad naftos kompanijoms saulė dar nepriklauso.” - Ralfas Naderis.

Jūsų, AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Ar tikrai krizė - geras metas investuoti?

Krizei pasaulyje užsitęsus ir smulkiesiems investuotojams blaškantis, vis dažniau pasirodo straipsniai ir pranešimai apie tai, kaip gerai investuoti krizės metu. Tačiau ar tikrai verta investuoti paskutinius pinigus į labai atpigusias akcijas?
Visų pirma reikėtų panagrinėti akcijos įkainojimo principus. Akcijų kainą dažniausiai apsprendžia du veiksniai: pajamingumas (dažniausiai tai dividendų grąža) ir lūkesčiai. Antrasis yra gerokai stipresnis ir, sakyčiau, vyraujantis. Jis rodo, kad investuodami savo lėšas, žmonės tiki, kad įmonė augs ne mažesniai tempais nei dabar ir padengs investicijas. Būtent todėl visų normaliai veikiančių kompanijų P/Bv indeksas yra aukščiau 1 (dažnai gerokai didesnis). Tai rodo, jog tikimasi įmonės turto augimo, neretai matuojamo ne procentais, o kartais.
Šiuo metu rinkose susiklostė gana negatyvi situacija, todėl lūkesčiai gerokai sumažėjo. Tačiau ekonomika iš esmės yra cikliška, todėl po krizės dažniausiai būna pakilimas. Viena bėda – jis nebūtinai būna toks pat aukštas, kad pasiektų buvusį lygį. Būtent tai ir yra viena iš rizikų, investuojant krizių metu.
Sakoma, kad kai ekonomistai pripažįsta atėjus krizę, ji jau būna besibaigianti. Galbūt dabar situacija panaši – nėra abejonių, jog prasidėjo krizė. Nuo metų pradžios VVPB akcijos atpigo 15-35% - tai vienų likvidžiausių pozicijų skaičiai. Nėra abejonių, kad didžiąją dalį savo vertės akcijos atgaus, tik klausimas – per kiek laiko? Juk esame smarkiai priklausomi nuo pasaulio rinkų (ech ta globalizacija), o ten dar liko neatsakyti keli esminiai klausimai. Beje, įdedu wikipedia grafikėlį (Nasdaq Composite indeksas), kuris parodo, kad akcijų kaina iki pradinio lygio gali ir neatsistatyti.


Ir iš tiesų – protingai žaidžiant, iš krizės galima uždirbti tikrai neblogai. Jau yra akcijų fondų, kurie iš to jau uždirbo keliskart. Tačiau primenu – nepameskite galvos, vertinkite situacija kritiškai ir neinvestuokite to, ko negalite sau leisti prarasti.
Geros jums investicijų grąžos!

“Tas, kuris neturi akcijų kai jų kaina krenta, neturi jų ir kai ji kyla.”
Jūsų AFP.

Update: atsiprašau savo blogo skaitytojų už nesklandumus - prieš tai buvau įkėlęs ne tą paveiksliuką.

Rodyk draugams

Apie akcijų rinką Lietuvoje. VVPB

Nors pasaulio biržos jau, rodos, spėjo aprimti, Lietuva kaip visada paskutinė į traukinį. Tie, kas truputį domisi finansų rinkų naujienomis pastebėjo, kad jau trečią dieną riedame stačiai nuo kalno, o OMXV pasiekė šių metų dugną. Bet šiandien aš ne apie tai. Norėjau aptarti, kaip atrodo šiuo metu VVPB (Vilniaus vertybinių popierių birža) ir joje kotiruojamos įmonių akcijos.
Vilniaus birža iš esmės yra gera vieta pasitreniruoti investuoti į akcijas – svyravimai gana nemaži, yra daugelio ūkio šakų akcijos. Tačiau kaip atrodo bendras vaizdelis?
Pradėsiu nuo stipriausių ir, mano nuomone, tvirčiausių pozicijų šioje rinkoje. Čia karalius, žinoma, TEO (TEO1L). Akcijos kaina jau nekyla keletą metų, tačiau tinkama pozicija užsidirbti visai solidžius dividendus (22-27ct priklausomai nuo metų). Grubiai skaičiuojant susidaro maždaug 11% pajamingumas. Visai neblogai! Tiesa, pastovaus augimo šioje pozicijoje nėra, tad verčiau tikėtis tik dividendų.
Toliau kaip geras ilgalaikes investicijas įvertinčiau Invaldos (IVL1L) ir Ūkio banko (UKB1L) akcijas. Invalda patraukli tuo, kad jungia platų įmonių spektrą ir vadovybė sugeba greitai ir pagaudami geras tendencijas organizuoti savo įmonių grupės struktūrą. Anksčiau orientavusi į NT, laiku iš ten pasitraukė ir dabar kiek patraukė link IT. Todėl plėtros galimybės ir perspektyvos taip valdomai kompanijai tikrai neblogos. Dėl Ūkio banko situacija kiek kita – mano nuomone, tai tiesiog neįvertinta labai likvidi akcija, kuriai prognozuoju šviesią ateitį būtent dėl gerų finansinių rodiklių ir spartaus augimo. Net 2008 I ketv. augimas nebuvo suletėjęs – tai geras ženklas. Bendrai apie šias pozicijas turiu nuomonę, kad ilgam laikotarpyje jos generuos iki 15% metinį vertės prieaugį (ypač įvertinant dabartines kainas). Geras perspektyvas turi ir Lifosa (LFO1L), tačiau šią akciją patariu žiūrėti atsargiai – jos kaina gera, tačiau svyravimai vieni didžiausių biržoje.
Kas gi yra VVPB uodegoje? Tiesa sakant, kompanijų yra daugiau nei norėtųsi, kad būtų. Visų pirma turėčiau įvardinti baldininkus, šaldytuvus ir prie bankroto ribos atsidūrusias (pvz. Linas). Tokios kompanijos iš principo teršia biržos sąrašą – apyvarta akcijomis minimali, vadovybės skaidrumas abejotinas, perspektyvos taip pat miglotos. Kyla minčių, kad galimas ir bankroto pavojus – o juk tokiu atveju akcininkai lieka prie suskilusios geldos. Asmeniškai aš atsargiau vertinu ir šias akcijas: Vilniaus degtinė (VDG1L), Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L), Lietuvos dujas (LDJ1L) ir kitas, kurių apyvarta kasdien tesudaro iki 5.000 Lt, o sandorių skaičių gali suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Kaip gi sekasi naujai išleistom į VVPB akcijom: City Service (CTY1L) ir Agrowill (AVG1L)? Tiesa sakant, kaip ir IPO (viešas platinimas) metu, taip ir dabar į jas žiūriu skeptiškai – stambių akcininkų nepritraukė, todėl smulkiesiems taip pat nėra didelių galimybių pelnui. Juolab, kad pajamingumas tikrai menkas. Galbūt todėl ir neskubama organizuoti naujų IPO į rinką.
Bendrai apie VVPB galiu pasakyti tiek, kad situacija blogėja – didesnių investuotojų nėra, akcijų likvidumas krenta, o kai kurios įmonės imasi ne itin skaidrių metodų akcijų kainoms koreguoti (abiem kryptim). Visgi nedidelėm sumom tai puiki smėlio dėžė, o uždirbti galima visai neblogai.
Beje, čia surašiau tik savo nuomonę ir nerekomenduoju pirkti/parduoti būtent šias akcijas. Tiesiog atkreipti į jas dėmesį galima. :) Sėkmingo investavimo!

Jūsų, AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Pasaulis platus: paskolos užsienio valiuta

Ko gero niekam nėra naujiena, kad paskolą galima pasiimti ne tik litais, bet ir eurais ar net JAV doleriais. O štai skolintis Šveicarijos frankais lietuviams yra šiokia tokia naujiena. Apie tai ir norėčiau papasakoti plačiau.
Anądien užtikau, kad Nordea siūlo šį naują produktą. Lietuvoje, mano žiniomis, tokių paskolų niekas neišdavinėjo. Palūkanos išties mažos, Šveicarija šalis patikima – visgi bankų valstybė. Tačiau ar tikrai viskas taip jau gražu?
Pats asmeniškai vengiu valiutinės rizikos – apsisaugoti nuo jos fiziniam asmeniui priemonių menkokai, o pati rizika gana akivaizdi. Pateikiu grafiką, kaip Šveicarijos frankų kursas kito lyginant su euru:

Šaltinis: www.spekuliantai.lt

Kaip matome, skirtumas tarp mažiausios ir didžiausios reikšmės yra maždaug 14%. Tuo tarpu bendras 9 metų pokytis yra vos 1,5%. Šiaip jau CHF (Šveicarijos franko trumpinys) laikomas saugumo garantu, ypač patikimu krizių metu. Todėl tai gana tvirta ir patikima valiuta. Tačiau imant paskolą tai nėra labai gerai – juk tuomet litas (valiuta, kuria gaunam algas) nusmuks ir frankas kainuos daugiau.
Žinoma, tikintis, kad situacija pasaulio ekonomikoje aprims, tai geras pasirinkimas – tokiu atveju svyravimai galimi nedideli ir nedarantys įtakos bendrai paskolos sumai mūsų šalies valiuta.
Pasiskaičiavau, kokia rizika gresia imant paskolą frankais, kai paskolos dydis litais yra 500.000Lt. Vidutinės palūkanos litais: 6,3%, palūkanos frankais: 4,3% metinių. Imama paskola 25 metų.
Blogiausias scenarijus: tarkime, kad frankai pabrangsta 10% vidutiniškai per visą laikotarpį. Vadinasi, paskola išauga iki 550.000Lt. Tokiu atveju mokėtume kas mėnesį po 2995Lt. Jei šis scenarijus neišsipildys ir frankas vidutiniškai daugmaž liks tam pačiam lygyje, mokėsime 2723Lt.
Tuo tarpu imant paskolą litais, rizika pranyksta. Vadinasi, grąžinti reikės 500.000Lt, kas reiškia 3314Lt. Akivaizdu, kad tai gerokai didesnė suma per mėnesį.
Išvadų daryti nenoriu – manau, pasidarysite jas patys. Visgi kiekvienas pasirenka, kokią riziką prisiimti. Sėkmingų finansų!

Jūsų, AF Patarėjas.


Pastaba: šis straipsnis ir jame pateikiami pavyzdžiai nėra rekomendacija ar patarimas daryti finansinius sprendimus. Tai tėra apžvalginio pobūdžio pastebėjimai.

Rodyk draugams

Taupyti - ne gėda

Vis dažniau pastebiu, kad Lietuvoje visuomenė gana neigiamai žiūri į taupančius žmones. Aš pats didžiuodamasis galiu pasakyti, kad ir taupau, ir investuoju – nes man rūpi mano ateitis, ne tik ši akimirka.
Apie taupymą galima rašyti ir rašyti, tačiau mano šiandienos žinutė yra paprasta – būkite budrūs ir tiksliai žinokite, kur išleidžiami Jūsų pinigai. Teko kadaise skaityti straipsnį apie močiutę, kuri virš 40 metų mokėjo AT&T kompanijai po 29.10$ už 3 mėnesius, telefono paslaugų lizingo mokestį. Prie to dar atskirai mokėdavo abonementinį mokestį ir už pokalbius. Kadangi nebuvo pasivarginta perrašyti sutarties į žmoniškas (vis gerėjančias) sąlygas, tokiu būdu moteriškė prarado maždaug 40.000 JAV dolerių – juk už tiek išeina geras automobilis! Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad mobilus ryšys pernai atpigo 17 proc. Pasitikrinkite, ar kartais nemokate vis dar tiek pat – jei taip yra, galbūt galite gauti geresnes sąlygas.
Moralas labai paprastas: pasirūpinkite, kad mokėtumėte teisingą kainą ir žinokite, kur išleidžiate savo pinigus.

“A penny saved is a dollar earned” - B. Franklin
Nuoširdžiai Jūsų, AFP.

Rodyk draugams

Kodėl manau, kad doleris pasiekė dugną

Niekam ne paslaptis, kad doleris, dar rodos visai neseniai kainavęs 4Lt, dabar vos viršija 2Lt už USD. Šis grimzdimas į dugną tęsėsi gerus 6 metus, bet ypač suintensyvėjo paskutinius metus. Tikiu, kad ne vienas jau spėjo įsigyti kažką iš už Atlanto su nemenka nuolaida. Aš pats irgi šį tą prigriebiau per ebay. Tačiau turiu gana pagrįstų spėjimų, kad tokie geri (žinoma, JAV gyventojai taip nepasakytų) laikai jau eina į pabaigą – doleris turi neblogų šansų atsitiesti.
Visų pirma, taip žemai doleris jau labai seniai buvo. Kadangi tokia situacija su USD tęsiasi jau beveik metai, JAV eksportuotojai gavo iš to nemenkos naudos. Žinoma, tokiai didelei šaliai tai yra ekonomikos variklis – augantis eksportas galiausiai teigiamai atsilieps ir šalies ekonomikai.
Beje, kalbant apie ekonomiką, tai po sukrėtimo daug detalių jau ima aiškėti – bankai atskleidžia nurašytus nuostolius, rezultatai audituojami ir skelbiami ne tokie pesimistiški, kaip buvo prognozuota. Visi šie ženklai rodo, jog yra visos sąlygos JAV atsigavimui. Jei taip ir atsitiks, doleris kils kartu su ekonomika.
Trečias labai geras indikatorius yra indėlių palūkanų normos. Pažiūrėkite, kiek bankai teduoda už dolerį – vos 1,5 – 2,5 proc metinių palūkanų. Tai juokingai mažai ir tai leidžia spėti, jog taip jie saugosi nuo dolerio stiprėjimo – taip atsitikus grąžinti indėlius būtų brangiau.
Galiausiai neblogas sufleris yra finansinės institucijos. Dažniausiai jie turi gilesnę informaciją apie tai, kas dedasi rinkose, tad pirmieji nuspėja būsimus trendus. Anądien užkliuvo akis už Hansabanko naujienos. Tikimasi dolerio stiprėjimo – ir net argumentai už tai gražiai sudėlioti.
Žinoma, tai nėra garantija, jog atsitiks būtent taip, kaip prognozuoju. Tačiau reikėtų būti atsargesniems ir atsižvelgti į tokias prielaidas prieš darant stambesnius finansinius sprendimus. Na o nuo savęs galiu pridėti – ne tik stebėkite, bet ir raskite būdų pasinaudoti progomis.

Jūsų, AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Būsto rinka: kur esame ir kur link judame?

Žinau, kad tai daugeliui jau pabodusi tema, tačiau noriu jums pasiūlyti šviežią nuomonę apie susidariusią situaciją gyvenamojo būsto rinkoje. Turbūt bent dabar jau niekam nėra abejonių, kad šio NT kainos jau krenta ir dar kurį laiką kris. Taigi, kokia įsivyravo situacija ir kas toliau?

Kur esame
Dar visai neseniai Registrų centras paskelbė, jog būstas 2007 metų 4/4 pigo 12,6 poc. Tiesa, yra ir blogesnių naujienų šauklių. Manau jau visi su manimi sutiks, kad būsto kainos pasiekė piką. O pažiūrėjęs į NT rinką pasaulyje galiu drąsiai teigti – kainų kryptis pasikeitė iš esmės ir šiuo metu diktuoja aiškią kryptį žemyn.
Jokios gi to priežastys? Įvardijamos kelios: palūkanų augimas, užsienio investicijų sumažėjimas, pasaulio rinkų tendencijos (juk esame pasaulio dalis). Tačiau aš Lietuvoje matau kiek kitą situaciją. Pas mus butų skaičius per capita (žmogui) yra gerokai mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, tad mes galėtume dar nesekti pasaulinių trendų. Mano nuomone, vartotojai yra visa ko šaltinis – jie mato, kas dedasi pasaulyje, laukia būsto pigimo čia ir neperka dabar. Žinoma, paklausos-pasiūlos dėsnis veikia, tad kainos mažėjo. O mes laukiam dar pigiau. Bankai išvis čia mažai kuo dėti – jie juk gyvena iš paskolų ir palūkanų, tad jie norėtų tik branginti būstą ir dalinti visiems paskolas. Tačiau vartotojas taria savo žodį – nepirkti.

Kur link judame
Esu įsitikinęs, kad 12,6 proc. smukimas toli gražu nėra blogai. Blogiau bus paskelbus šių metų pirmo ketvirčio skaičius – mano prognozėmis, jos turėtų būti ne mažesnės (sakyčiau, net iki 15 proc. kritimas lyginant su 2007 4/4). Tai jau reiškia, kad šių metų pabaigoje būstas gali kainuoti 30-35 proc. pigiau nei prieš metus. O tai jau yra daug.
NT rinka iš principo jau nebebus tokia patraukli investuotojams, nes statybų bendrovės jau persiorientuoja į verslo statybas. Kelias atgal visada yra dar sunkesnis.
Tad atsakymas kur link judame, yra gana aiškus – palei srovę. Mūsų NT rinka nustojo būti savarankiška ir nepriklausoma nuo pasaulio ir dabar tėra global trends dalis.
Nemanau, kad pirksime labai pigesnius būstus – auga atlyginimai, ekonomika nori nenori greitu laiku (2-3 metai) stabilizuosis, tad pinigų turime. O uždirbant geriau, norisi ir gyventi padoriau. Tad paprastiems žmonėms kainų kritimas dažniau reikš, kad galės gyventi patogiau.

Jūsų, AFP.

Rodyk draugams

Ir vėl apie asmeninius finansus… Sugrįžimas

Labai malonu matyti, kad net man nerašant kurį laiką, susidomėjimas mano rašinėliais nesumažėjo. Be galo tuo džiaugiuosi. Todėl ir ne tik todėl nusprendžiau tęsti šio blogo rašymą.

Per paskutinį pusmetį daug atsitiko tiek mano gyvenime, tiek finansų rinkose, todėl temų tikrai nepritrūksiu. Pasistengsiu vėl pateikti savo kritišką požiūrį į visus procesus. Beje, per pastarąjį pusmetį įgyjau naujų nemažai žinių profesinėje srityje, tad 
galėsiu Jums pateikti savo pastebėjimus ir idėjas, pradedant neįgyvendintom
ir nerealiom iki visai realių ir įgyvendintų.

Linkėdamas Jums gero savaitgalio,
AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Apie tuos, kas kalti dėl infliacijos

Seniai berašiau, bet turiu daug darbo, todėl blogui laiko kaip ir nelieka. Gerai bent, kad temų pastaruoju metu yra iki valiai. Šiandien norėjau pašnekėti apie tai, ką ir kas gali padaryti, kad kainos neaugtų tokiais tempais. Taigi, jūsų dėmesiui – ponia Infliacija.

Visų pirma, kas šiuo metu sukėlė tokią infliaciją?

Aš turiu abejonių, kad kaltas pasaulinis kainų lygio kilimas. Vakarų šalys nefiksuoja didesnio nei 2,6% metinės infliacijos. Pas mus gi 7,6! Mano požiūriu, patys gamintojai ir tarpininkai. Pastebėję, jog realus darbo užmokestis išaugo gana ženkliai, jie leido sau pasidaryti didesnes pelno maržas – nebijoma, kad sumažės paklausa. Juk žmonės tapo turtingesni. Be abejo, prie šitos košės užvirimo prisidėjo ir mūsų „mylima“ valdžia. Kasmet sudarydama deficitinį biudžetą, vis tvirtu balsu pareiškia, kad ir taip dar negana. O kad valdžios aparato išlaidos vis didėja ir taip prarandamas valstybės valdymo efektyvumas (skaičiuojant pagal išlaidas) niekam nė motais.

Ką galima padaryti, kad to išvengtume?

Pradėsiu nuo monetarinės politikos (Lietuvos Centrinio Banko pagrindinė funkcija) priemonių. Visų pirma, tai privalomųjų rezervų procentas. Jį padidinus, sumažėja turto dalis, kurią bankai gali skolinti. Todėl padidėja palūkanų normos, sumažėja vartojimas ir kartu infliacija. Daugiau Lietuvos CB įtakoti praktiškai negali dėl lito pririšimo prie euro. Palūkanų norma, kuri galėtų būti ginklas prieš infliaciją, keičiama tik tam, kad būtų išlaikytas pastovus lito-euro kursas.

Ką gi, vadinasi lieka valstybė. Gerb. premjeras kažkurią čia dieną užsiminė, kad vyriausybė neturi priemonių sustabdyti kainų augimui. Tam vakarui man juoko užteko iki valiai – jei jau vyriausybės galva nežino, tai vilties dėl teisingos antiinfliacinės politikos bėra mažai… O gaila. Nes visas sąlygas tam vyriausybė turi. Visų pirma, nustokime vis daugiau pirkti! Būtina sumažinti valstybės biudžetą ir padaryti jį nors kiek proficitinį (pajamų daugiau nei išlaidų). Sutinku, kad mokytojams ir kt. valdininkams galima didinti algas, bet sutaupyti tą 0,5% galima mažinant biurokratines išlaidas. Detalaus projekto nemačiau, bet esu tikras, kad tai padaryti nėra sunku.

Kitas dalykas mokesčių politika. Kažkodėl Lietuvoje pelno mokestis yra vienas žemiausių Europoje, o gyventojų mokesčiai ir PVM – vieni didžiausių. Kitaip tariant, mokesčių našta vartotojams pati didžiausia. Palyginimui: Lietuvoje pelno mokestis 15%, GPM – 24%, PVM – 18%. D. Britanijoje: pelno mokestis 28%, GPM – 21%, PVM – 17,5%. Žinoma, pinigų politika labai subjektyvi, bet visgi kryptys mano nuomone nustatytos ne tos. Juk sumažinus gyventojams mokesčių naštą ir ją padidinus verslui, gyventojai turėtų daugiau įtakos formuojant rinkos ekonomiką spręsdami, kam išleisti pinigus. Todėl rinka pati savaime taptų kiek konkurencingesnė.

Ko link žingsniuojame. Ir vis dėl to…

Prognozės dėl kitų metų išties gąsdina. Pasiekus dviženklę infliaciją, procesas taptų sunkiai besustabdomas. Asmeniškai aš nelabai tikiu tokiu scenarijumi – pasaulio ekonomika kiek sulėtėjo, tad ir Lietuvoje nebus nei ligšiolinio augimo, nei infliacijos. Tikiuosi, jog mano prognozės išsipildys.

Dėl viso pikto šiandien paėmiau du kepalus duonos. Dėl viso pikto… Yra toks posakis: infliacija – tai iliuzija, kad esi turtingas.

Jūsų, AF Patarėjas.


Rodyk draugams