Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-11-28

Apie tuos, kas kalti dėl infliacijos

Publikuota: Kita

Seniai berašiau, bet turiu daug darbo, todėl blogui laiko kaip ir nelieka. Gerai bent, kad temų pastaruoju metu yra iki valiai. Šiandien norėjau pašnekėti apie tai, ką ir kas gali padaryti, kad kainos neaugtų tokiais tempais. Taigi, jūsų dėmesiui – ponia Infliacija.

Visų pirma, kas šiuo metu sukėlė tokią infliaciją?

Aš turiu abejonių, kad kaltas pasaulinis kainų lygio kilimas. Vakarų šalys nefiksuoja didesnio nei 2,6% metinės infliacijos. Pas mus gi 7,6! Mano požiūriu, patys gamintojai ir tarpininkai. Pastebėję, jog realus darbo užmokestis išaugo gana ženkliai, jie leido sau pasidaryti didesnes pelno maržas – nebijoma, kad sumažės paklausa. Juk žmonės tapo turtingesni. Be abejo, prie šitos košės užvirimo prisidėjo ir mūsų „mylima“ valdžia. Kasmet sudarydama deficitinį biudžetą, vis tvirtu balsu pareiškia, kad ir taip dar negana. O kad valdžios aparato išlaidos vis didėja ir taip prarandamas valstybės valdymo efektyvumas (skaičiuojant pagal išlaidas) niekam nė motais.

Ką galima padaryti, kad to išvengtume?

Pradėsiu nuo monetarinės politikos (Lietuvos Centrinio Banko pagrindinė funkcija) priemonių. Visų pirma, tai privalomųjų rezervų procentas. Jį padidinus, sumažėja turto dalis, kurią bankai gali skolinti. Todėl padidėja palūkanų normos, sumažėja vartojimas ir kartu infliacija. Daugiau Lietuvos CB įtakoti praktiškai negali dėl lito pririšimo prie euro. Palūkanų norma, kuri galėtų būti ginklas prieš infliaciją, keičiama tik tam, kad būtų išlaikytas pastovus lito-euro kursas.

Ką gi, vadinasi lieka valstybė. Gerb. premjeras kažkurią čia dieną užsiminė, kad vyriausybė neturi priemonių sustabdyti kainų augimui. Tam vakarui man juoko užteko iki valiai – jei jau vyriausybės galva nežino, tai vilties dėl teisingos antiinfliacinės politikos bėra mažai… O gaila. Nes visas sąlygas tam vyriausybė turi. Visų pirma, nustokime vis daugiau pirkti! Būtina sumažinti valstybės biudžetą ir padaryti jį nors kiek proficitinį (pajamų daugiau nei išlaidų). Sutinku, kad mokytojams ir kt. valdininkams galima didinti algas, bet sutaupyti tą 0,5% galima mažinant biurokratines išlaidas. Detalaus projekto nemačiau, bet esu tikras, kad tai padaryti nėra sunku.

Kitas dalykas mokesčių politika. Kažkodėl Lietuvoje pelno mokestis yra vienas žemiausių Europoje, o gyventojų mokesčiai ir PVM – vieni didžiausių. Kitaip tariant, mokesčių našta vartotojams pati didžiausia. Palyginimui: Lietuvoje pelno mokestis 15%, GPM – 24%, PVM – 18%. D. Britanijoje: pelno mokestis 28%, GPM – 21%, PVM – 17,5%. Žinoma, pinigų politika labai subjektyvi, bet visgi kryptys mano nuomone nustatytos ne tos. Juk sumažinus gyventojams mokesčių naštą ir ją padidinus verslui, gyventojai turėtų daugiau įtakos formuojant rinkos ekonomiką spręsdami, kam išleisti pinigus. Todėl rinka pati savaime taptų kiek konkurencingesnė.

Ko link žingsniuojame. Ir vis dėl to…

Prognozės dėl kitų metų išties gąsdina. Pasiekus dviženklę infliaciją, procesas taptų sunkiai besustabdomas. Asmeniškai aš nelabai tikiu tokiu scenarijumi – pasaulio ekonomika kiek sulėtėjo, tad ir Lietuvoje nebus nei ligšiolinio augimo, nei infliacijos. Tikiuosi, jog mano prognozės išsipildys.

Dėl viso pikto šiandien paėmiau du kepalus duonos. Dėl viso pikto… Yra toks posakis: infliacija – tai iliuzija, kad esi turtingas.

Jūsų, AF Patarėjas.



Atgal į: Apie tuos, kas kalti dėl infliacijos