BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Augantis ir stiprėjantis. Absoliutus OT

Visiškai ne apie finansus, tačiau man tikrai svarbu. Nors šiam blogui dar tik 2 savaitės, jis turi vis daugiau ir daugiau skaitytojų, sulaukia ir kitų projektų dėmesio. Šiandien atsivertęs lankytojų statistiką supratau, jog turime jubiliejų! Iki šiandien mano bloge apsilankė net 1000 žmonių. Ta proga atsakingai ir iškilmingai pareikšiu, jog su Jūsų ir Dievo pagalba stengisuosi tobulėti ir rašyti apie tai, kas įdomiausia Jums.

Be to, norėčiau padėkoti:

 

 - Nežinau.lt už tai, kad patekau į jų akiratį ir buvau pagerbtas dėmesiu blogoramoje.



 - Moblogybėms už tai, kad vienas iš mano įrašų tapo dienos įrašu.



 -Visiems mano blogo skaitytojams ir lankytojams.





Nuoširdžiausiai jūsų, AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Gyvenimas skolon. Skolų psichologija

Šiaip jau nesu didelis humanitaras – psichologija man gana svetimas dalykas. Tačiau gyvenimas pilnas paradoksų – šiandien kaip tik apie ją ir rašysiu.

Paimti vartojamąjį ar būsto kreditą neretam lietuviui vis dar yra diskomfortas, gyvenimas skolon kažkodėl baugina. Žinoma, ši rinka smarkiai auga – mokantys skaičiuoti iš to pakankamai neblogai uždirba ar bent nepraranda savo lėšų. Atlikau nedidelį tyrimuką, kurio rezultatais norėčiau su jumis pasidalinti.

Pabandžiau pasinagrinėti keleto lietuvių, paėmusių vartojamąsias paskolas, vartojimo ir išlaidų struktūrą prieš ir po kredito paėmimo. Vartojamąją paskolą pasirinkau todėl, kad ji suteikiama trumpam, tad elgesys asmenų pasikeičia staiga, o ne laipsniškai. Dauguma šių žmonių paėmė gana nemažas sumas – nuo 10.000Lt. Ir ką gi aš pastebėjau savo tyrime? Pasirodo, lietuviai imdami paskolą netgi sugeba sutaupyti! Tiriamųjų asmenų mėnesinės išlaidos sumažėjo vidutiniškai apie 8-10%. Turint galvoje, kad dauguma jų mokėjo maždaug 6-7% palūkanų, vadinas, jie sutaupė 2-3% savo pajamų.

Kaip čia taip atsitiko? Pasirodo, lietuviai paskolos mėnesines įmokas suvokia kaip bendras mėnesio išlaidas, kurias kiekvienas nori reguliuoti ir mažinti. Kas mėnesį atsiradus apie 500-700Lt papildomų išlaidų, stengiamasi sutaupyti kažkur kitur. Tai atrodytų normalu, tačiau turint galvoje tai, kad visuminės išlaidos nei vieno iš jų pajamų neviršijo, kyla klausimas, kam spaustis? Va čia, mielieji, yra psichologija. O galbūt lietuviškas mentalitetas – šito negaliu pasakyti, nesu čia specialistas. Gal kas iš jūsų gali man pasakyti?





Jūsų, AF patarėjas.



Rodyk draugams

Laisvalaikiui. Muzikinis-finansinis Top5

Penktadienis jau tokia diena, kad visi atsipalaiduoja, todėl ir aš penktadieniai jūsų nekankinsiu. Atrinkau top5 muzikinius kūrinius finansų tema. Štai ir jie:

1. Pink Floyd - Money (visų laikų the best);

2. ABBA - Money,money,money (dabar baisu pasiklausyt, bet kažkada taip buvo populiaru);

3. Van Der Graaf Generator - Sci-finance (kažkada mėgtos grupės puikus kūrinukas);

4. Allister - A Study In Economics (vien jau ko vertas dainos tekstas);

5.Barenaked Ladies - If I Had a Million Dollars (smagus kūrinys su dar smagesne mintim).

Gero klausymo ir gero savaitgalio!

Jūsų, AF patarėjas.

Rodyk draugams

Kodėl nieks nemyli infliacijos?

Per verslo/ekonomines naujienas vos ne kasdien girdime naujienas apie infliaciją – tai ji mums euro neleido įsivesti, tai vis auga ir grasina. Galbūt iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kodėl infliacija yra blogai, todėl ketinu labai trumpai jums viską paaiškinti. Beje, infliacija – tai visuotinis kainų kilimas, pateikiamas dažniausiai VKI (vartotojų kainų indeksu), GKI (gamintojų kainų indeksu) arba defliatoriais (pvz. BVP defliatorius).

Visų pirma būtinai turiu paminėti, jog ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Infliacija visgi turi ir teigiamą pusę. Ji rodo, jog auga vartojimas, o kartu su juo ir ekonomika. Žinoma, dėl to paskui kyla kainos. Be to, ji rodo brangstančią darbo jėgą – juk didesni atlyginimai didina produktų pagaminimo kaštus. Žinoma, reiktų neužmiršti ir to fakto, kad didėjant infliacijai paimti kreditai ir kiti įsiskolinimai greičiau praranda vertę, tad juos lengviau grąžinti.

Na bet infliacija pripažįstama vos ne valstybės priešu Nr.1, todėl, matyt, ne viskas taip gerai. Kodėl? Visų pirma, didėjanti infliacija mažina realų darbo užmokestį – už tą pačią algą galime nusipirkti vis mažiau. Todėl darbdaviai didina algas – taip dar labiau keliame kainas ir infliaciją. Kai šitas užburtas ratas užsisuka, kainos galiausiai kyla greičiau nei darbo užmokestis ir mes prarandame pinigus.

Kuo brangiau pagaminame produkciją, tuo mažiau konkurencingi tampame pasaulyje. Turbūt nė nereikia aiškinti, jog pasaulinė rinka be galo svarbi net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Įmonės ims mažiau eksportuoti, pelnai kris, mažės gamybos apimtys. Čia jau prasideda recesija (ekonomikos smukimas) – reikia mažiau darbo jėgos, didėja nedarbas ir kartu mažėja darbo atlygis. Galiausiai sumažėja ir infliacija ir ekonomika pati susitvarko su iškilusiomis problemomis. Klausimas tik, ar tai nebūtų per didelė kaina?

Lietuvoje mes turime fiksuotą valiutos kursą. Infliacijos lygių užsienyje ir šalyje skirtumas koreguoja tai, kas iš esmės negali būti koreguojama – būtent valiutos kursą (arba jos vertę). Būtent dėl didelės infliacijos Latvijos latas nuvertėja ir priartėja prie devalvavimo ribos. Neaiškinsiu, kaip galima pažaboti infliaciją, tačiau trumpai užsiminsiu, kad tai jau monetarinės (Centrinio Banko, kuris, mano nuomone dirba gan neblogai) ir fiskalinės (Vyriausybės, kuri šioje srityje išvis turi mažai supratimo) politikos svertai.

Ką gi, tikiuosi, daugmaž aišku, kokia pabaisa yra ta infliacija. Beje, infliaciją galima išnaudoti ir savo naudai – tik tai jau visai kita tema. Tikiu, kad bus proga apie tai parašyti. Sėkmės!


Jūsų, AFP.

Rodyk draugams

Kaip nedirbant užsidirbti. 101 ir būdas

Pradžioj teisybės dėlei turbūt turiu parašyti, kad neišvardinsiu visų 100 ir 1 būdo, tačiau esu giliai įsitikinęs, kad tiek tikrai yra.

Sparčiai augant ekonomikai ir su ja koją kojon žengiant darbo užmokesčiui, pas daugelį žmonių atsiranda laisvų pinigų. Dažniausiai jie guli sąskaitoje, kiti juos išleidžia rimtoms atostogoms. Tačiau atsiranda kol kas nedidelė dalis žmonių, kurie nori, kad jų pinigai dirbtų ir uždirbtų. Būtent apie asmenines investicijas šiandien ir norėčiau papasakoti. Kokie gi yra variantai?



Indėlis
. Sakyčiau, pats mažiausiai dėmesio vertas variantas. Turint galvoje tai, kad palūkanos dabar vos pralenkia infliaciją, tai beveik neuždirbanti investicija. Tiesa, ima atsirasti ir pelningesni bei aktyvesni indėliai, pvz. investicijis indėlis ir kt.

Obligacijos. Tai gana nedidelę grąžą duodanti investicija, be to, geriausiai pritaikyta ilgiausiems investavimams – jos puikiai išvengia krizių įtakos, rinkos tendencijų. Įmonių obligacijos gerokai pelningesnės nei valstybinės, tačiau ir rizika jų didesnė – įmonės bankroto atveju obligacijos gali būti neišpirktos. Todėl reikia žiūrėti ir įmonės patikimumą.

Su akcijom/indeksais susietos obligacijos. Tai jau pelningesnė investicija praktiškai be jokios rizikos. Dažniausiai jos susiejamos su tam tikrų regionų/pramonės šakų indeksais ir galutinė išpirkimo kaina priklauso nuo jų priaugio. Indeksų smukimo atveju atgausite investuotą sumą (mažai tikėtina, kad taip nutiks). SEB neseniai platintos Kinijos obligacijos turėjo didžiulį pasisekimą, o antrinėje rinkoje spekuliuonačių jomis asmenų pelnas siekė net 40% per metus. Ne kiekvienas akcijų fondas tiek uždirbo. Jei investuosite artimiausiu metu, rekomenduočiau būtent šį investavimo įrankį.

Akcijų fondai. Jų yra daugybė ir jie vilioja didžiulėmis praeities grąžomis, kurios nekuriais atvejais siekdavo iki 80% per metus. Padvigubinti savo pinigus labai norisi, tačiau reikia turėti omeny, kad yra nemenki šansai ir sumažinti juos perpus. Asmeniškai aš renkuosi investuoti į instituciją, kurios užsiima stock picking‘u (pasirenka pačios, į kurias akcijas investuoti. Assett allocation yra kitas būdas, kuriuo FMĮ investuoja – pasirenkami perspektyviausi fondai ir į juos dedami pinigai) – ypač, jei iki tol tai institucijai tai sekėsi gerai. Norint teisingai pasirinkti rinką, reikia jas atidžiai stebėti. Pagrindinius principus kada aprašysiu.

Išvestiniai įrankiai ir investicinės galimybės. Apie jas šiandien nepasakosiu, tik trumpai – tai investuotojui, kuris nusimano rinkose, žino kiekvieno instrumento valdymo ypatumus ir turi pakankamai didelį (gerokai didesnį nei vidutinį) investicinį portfelį.

Jei gerai įdarbinsite savo pinigus, vieną dieną jums pačiam nebereikės dirbti! To jums ir linkiu.

Jūsų, AFP. 

Rodyk draugams

Apie tai, kodėl aš neperku būsto Lietuvoj

Šįkart panagrinėsiu viena aktualiausių liaudžiai ekonominių temų – nuosavo būsto pirkimas. Neketinu nagrinėtis, ar būstas pigs, ar brangs, noriu tik išsiaiškinti, ar geriau pirkti, ar nuomoti būstą šiuo metu.

Nusprendžiau užsiimti paskaičiavimais. Visų pirma apsisprendžiau dėl detalių: galimai perkamas būstas yra už 300.000Lt, paskola būtų atiduodama per 25 metus. Taigi, ką parodė mano paskaičiavimai? Palūkanų per tuos 25 metus sumokėtume dar 250.000Lt. Nemenkai, juolab, kad tai sudaro beveik antratiek būsto vertę. Peržiūrėjęs pasiūlą išgryninau štai ką: už pasirinktą kainą galima nusipirkti senos statybos 2 kambarių butą Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Arba naujos statybos 1k. butą tuose pačiuose rajonuose. Na, dar 35kv.m. būstai antakalnyje ir pan.

Normalų 2k. būstą naujamiestyje galima išsinuomoti už 1000Lt. Plotas bus nedidelis, bet vieta geresnė už įperkamą būstą ir kartu namas naujos statybos.

Už nuomą mokėtume 1000Lt/mėn. Už būstą įmokos būtų vidutiniškai po 1850Lt. Taigi 850Lt kas mėnesį galime investuoti. Saugi investicija, jei tai ne indėlis (apie investicijas parašysiu kada vėliau) atneš tikrai ne mažiau 8 proc. metinio pelno. Vadinasi, po 25 metų mes sukaupsime 792.000Lt. Nemaža sumelė, tiesa?

Tai tik paskaičiavimai be jokių išvadų. Puikiai suprantu, kad per tą laiką butų kainos gali užkilti, o atlyginimai smarkiai išaugti. Žinoma, visada gali būti ir atvirkščiai. O kas tada? Šito spėlioti neapsiimu. Sunku pasakyti, kaip viskas pasisuks jau po 5 metų. Asmeniškai aš būstą nuomojuos ir nesuku sau dėl to galvos. Rygoje ir Taline jau pinga ir greitu laiku galėsiu laisvai įpirkti nuosavą namą ir Vilniuje. Nenoriu mokėti 50 proc. savo pajamų bankui, bet kažkiek atpigus būstui to daryti ir nebereikės.

Klausyti ekspertų patarimų čia nerekomenduoju, verčiau žvelkite į skaičius ir galvokite savo galva. To Jums ir linkiu.

Jūsų, AF patarėjas

Rodyk draugams

Kreditinės kortelės. Viltys ir vilionės

Dar visai neseniai – prieš 5-7 metus – tik vadovai ir verslininkai galėjo sau leisti kreditines korteles. Visi kiti (jei nedirbo banke), tokia prabanga stengėsi nesinaudoti. Tačiau nemažai kas pasikeitė ir dabar kiekvienas dirbantis ir norintis turėti tokį plastiką savo kišenėje, laisvai gali tai padaryti. Pagrindinis klausimas – ar man to tikrai reikia?

Visų pirma, išsiaiškinkime kreditinės kortelės privalumus. Šių kortelių savininkai gali naudotis banko jiems suteiktu kredito limitu – tai yra, skolintis sąlyginai nedideles pinigų sumas trumpam laikotarpiui. Kartu su šia privilegija, vartotojas gauna ir sveikatos draudimą kelionėse, galimybę rezervuotis viešbučius bei automobilių nuomą internetu. Tai galimybės, kurių neturi debetinių kortelių turėtojai. Be abejo, šiais laikais kredito kortelės turi ir dar vieną privalumą – suteikia tam tikrą prestižą jos turėtojui ir nurodo jo statusą visuomenėje. Juk ne kiekvienas gali turėti Visa Gold, Platinum ar American Express.

Visa tai atrodo labai gražiai. Ar tikrai? Nereikėtų pamiršti, jog kreditinės kortelės aptarnavimo mokesčiai dažnu atveju yra didesni už debetinių (skirtumas minimalus, iki 20Lt/metus). Be to, jei laiku nepadengiate pasiskolintų pinigų, mokate palūkanas, kurios neretai siekia 11-15% metinių. Reikia pripažinti, gana nemažos palūkanos.

Taigi, kada vertėtų įsigyti kreditinę kortelę? Ši paslauga ypač naudinga aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems – ne veltui iki šiol ja naudojosi verslininkai ir vadovai. Juk daug keliaujant kaskart nebereikia rūpintis draudimu, visada patogiai užrezervuosite kambarį ar automobilį. Be to, vakarų šalyse net atsiskaityti už viešbutį galėsite tik kortele (ar pavedimu, bet tai nepatogu) – grynieji nepriimami.

Visiems kitiems, kurie į užsienį išvyksta ne daugiau du kartus (po kartą žiemą ir vasarą) ir neturi intensyvių pirkimų, geriau atsisakyti šios banko paslaugos. Žinoma, pirkti anksčiau ir mokėti mėnesio gale atrodo patraukli galimybė, bet tokiu būdu prarasite gerokai daugiau savo santaupų, kurias suvalgys palūkanos. Asmeniškai aš laimingai gyvenu be kreditinės kortelės ir stengiuosi apskritai vengti skolintis – kai tokia situacija paskolų rinkoje, negaliu sau leisti prarasti kasmet po kokius 11% (geriausiu atveju) savo pajamų.

Todėl skolinkitės protingai!

Jūsų, AF Patarėjas.

Rodyk draugams

Asmeninis biudžetas. Kur dingsta mano pinigai??

Pastebėjau, jog iš mano gana plataus pažįstamų ir draugų rato vos vienas kitas turi savo asmeninius biudžetus. Gal taip gyventi patogiau, bet tikrai brangiau. Todėl šiandien trumpai norėčiau aptarti asmeninį biudžetą, pasidalinsiu savojo biudžeto ypatumais.

Kam man reikalingas biudžetas? Tai paprasčiausias būdas planuotis ir stebėti, kur išleidžiate savo pinigus. Juk sekti asmenines pajamas išties lengva, tačiau išlaidos jau visai kita istorija. Paprastai šnekant, turėdami biudžetą ne tik žinosite, kiek turite pinigų ir kiek išleidžiate, bet kartu žinosite, kiek jų turėsite po mėnesio ar pusmečio. Taip galėsite planuotis ir didesnius pirkinius – nereikės lizingo paslaugų (kurios pastaruoju metu žvėriškai pabrango). Tiems, kas norite daugiau, galite susidaryti ir investicijų stebėjimo monitorius, jų dalies pajamose dalį. Juk smagu stebėti, kaip dirba pinigai.

Kaip sudaryti biudžetą?Tai labai individualu, bet pagrindiniai principai gana paprasti. Biudžetą būtinai turi sudaryti šios struktūrinės dalys: išlaidos (ir jų kategorijos), pajamos (jų kategorijos, jei gaunate ne tik algą), likvidžiausių investicijų vertė, vadinamasis contingency level – nenumatytų išlaidų dalis. Ši neturėtų viršyti 10% jūsų pajamų. Galima įtraukti ir daugiau dalių – tai jūsų fantazijos reikalas. Pvz. pas mane grynieji pinigai paskirstyti po atitinkamas sąskaitas, turiu santaupų ir investicijų pokyčių grafikus, įsiskolinimų ir paskolintų pinigų (vertybių) balansas bei realių išlaidų ataskaita.

Pagrindiniai principai. Svarbiausia taisyklė turint savo biudžetą – būkite pastovūs. Pildykite atidžiai ir reguliariai, be pasiteisinimų. Tik taip biudžetas turės naudos. Aš pildau jį kas savaitę, dažniau tikrai nereikia. Be abejo, fiksuoti reikėtų visas (net smulkias) išlaidas, kitaip dalis pinigų tiesiog pradings (kaip tiems britams).

Biudžetui galima naudoti excel, bet yra ir neblogų programų, tokių kaip „Butas“ arba „Biudžetas“. Beje, internete galite susirasti sau patinkančius biudžetų template‘us ir pasikeisti kaip jums patinka. Čia keletas nuorodų:

http://www.vertex42.com/Links/go.php?url=file-homebudget 

http://www.hansa.lt/files/aba.zip

 

Jūsų, AFP.

Rodyk draugams

10 patarimų, kaip nepradanginti savo pinigų

Neseniai skaičiau, jog britai kasmet „kažkur padeda“ virš 300mln. svarų (~1,5mlrd. Litų!!!). Jie tiesiog nesugeba susekti savo smulkesnių išlaidų, štai kas atsitinka. Tam, kad taip neatsitiktų ir Jums, siūlau naudotis šiaip 10 patarimų:

  1. Turėkite asmeninį biudžetą. Juo galėsite planuotis išlaidas ir pajamas, matyti, kokia išlaidų struktūra ir kurioj vietoj galima sutaupyti. Apie biudžetą rasite straipsnį rytoj.
  2. Naudokitės elektroninėsbankininkystės paslaugomis. Tai visiškai saugu, be to, bus gerokai lengviau pildyti biudžetą – internetinio banko puslapyje visada rasite išlaidų ir pajamų išrašus.
  3. Visada turėkite grynų pinigų nenumatytiems gyvenimo atvejams. Priklausomai nuo pajamų tai turėtų būti maždaug 3 algų dydžio atsargos.
  4. Dalį lėšų skirkite investavimui. Standartiškai tai turėtų būti 10% pajamų, tačiau jei galite skirti daugiau, taip ir padarykite.
  5. Turėkite investavimo planą. Apie rasite vėliau šiame bloge. Dabar pasakysiu tik tiek, kad jame turėtų būti norima grąža (patarimas: nebūkit godūs), investicijų dydis ir periodiškumas.
  6. Taupykite protingai. Apgalvokite, ar tai, ką perkate, tikrai galutiniam variante yra pigiausias variantas? Juk važiuoti į Klaipėdą iš Vilniaus, kad nusipirktumėte televizorių 100Lt pigiau nėra protinga, tiesa? Jau nekalbu apie sugaištą laiką, kas irgi yra pinigai.
  7. Numatykite nenumatytas išlaidas. Paradoksalu, bet įmanoma. Nenumatytų išlaidų bijoti nereikia, tačiau jos neturėtų sudaryti daugiau nei 15% jūsų pajamų. Kitu atveju nebesuvaldysite savo pinigų srautų.
  8. Laiku apmokėkite paskolų įmokas. Taip sutaupysite delspinigius ir kartu turėsite geresnę kredito istoriją, kas greičiausiai kitąkart reikš geresnes palūkanas.
  9. Nepirkite daiktų, kurių jums reikės tik porą kartų. Pažįstu nemažai žmonių, kurie perka daiktus (ypač elektroniką) tik todėl, kad „tik ką išėjo naujausias“.
  10. Neišleiskit daugiau nei uždirbat. Vakarų pasaulyje gyventi be kreditinės kortelės „ne fasonas“. Bet nereikia šokti aukščiau bambos ir gyventi virš galimybių ribos.

 

Geros dienos, kolegos! Iki pasimatymo rytoj.

 Jūsų, AF patarėjas.

Rodyk draugams

Trumpai apie mane ir blogą

Sveiki!

Esu 24 metų ekonomistas, rinkų analitikas. Mano profesija man kartu yra ir hobis, todėl domiuosi viskuo, kas dedasi pasaulio ekonomikoje, finansų rinkose. Džiaugiuosi savo profesija, nes ji padeda ir asmeniniame gyvenime – puikiai susitvarkau su savo asmeninių pinigų srautais, kol kas labai neblogai sekasi pasirinkti pelningiausius investavimo ir taupymo instrumentus. Tačiau pastebėjau, jog žmonės aplink mane – draugai, giminės, net bendradarbiai – nesugeba gerai tvarkytis su asmeniniais finansais, nežino pačių pagrindinių principų tam.

Pastebėjau, jog lietuviškoje internetinėje erdvėje praktiškai nėra rimtų tinklapių, rašančių asmeninių finansų klausimais. Todėl nusprendžiau – pasinaudosiu patogia tinklapio forma (blogu) ir užveisiu nuosavą asmeninių finansinių patarimų svetainę. Žinoma, blogas yra blogas ir įrašus rasite periodiškai.

Nuoširdžiai tikiuosi, jog mano rašliava ir patarimai padės Jums. Svarbu mokėti valdyti pinigus, kad jie nepradėtų valdyti Jūsų.

Jei norėsite man kažką patarti, turėsite pastebėjimų ar šiaip norėsite pasišnekėti, visada rašykite man: AFpatarejas@gmail.com. Lauksiu Jūsų laiškų!

 

Jūsų, AFpatarėjas.

Rodyk draugams