BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laisvalaikiui. Muzikinis-finansinis Top5

Penktadienis jau tokia diena, kad visi atsipalaiduoja, todėl ir aš penktadieniai jūsų nekankinsiu. Atrinkau top5 muzikinius kūrinius finansų tema. Štai ir jie:

1. Pink Floyd - Money (visų laikų the best);

2. ABBA - Money,money,money (dabar baisu pasiklausyt, bet kažkada taip buvo populiaru);

3. Van Der Graaf Generator - Sci-finance (kažkada mėgtos grupės puikus kūrinukas);

4. Allister - A Study In Economics (vien jau ko vertas dainos tekstas);

5.Barenaked Ladies - If I Had a Million Dollars (smagus kūrinys su dar smagesne mintim).

Gero klausymo ir gero savaitgalio!

Jūsų, AF patarėjas.

Rodyk draugams

Kodėl nieks nemyli infliacijos?

Per verslo/ekonomines naujienas vos ne kasdien girdime naujienas apie infliaciją – tai ji mums euro neleido įsivesti, tai vis auga ir grasina. Galbūt iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kodėl infliacija yra blogai, todėl ketinu labai trumpai jums viską paaiškinti. Beje, infliacija – tai visuotinis kainų kilimas, pateikiamas dažniausiai VKI (vartotojų kainų indeksu), GKI (gamintojų kainų indeksu) arba defliatoriais (pvz. BVP defliatorius).

Visų pirma būtinai turiu paminėti, jog ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Infliacija visgi turi ir teigiamą pusę. Ji rodo, jog auga vartojimas, o kartu su juo ir ekonomika. Žinoma, dėl to paskui kyla kainos. Be to, ji rodo brangstančią darbo jėgą – juk didesni atlyginimai didina produktų pagaminimo kaštus. Žinoma, reiktų neužmiršti ir to fakto, kad didėjant infliacijai paimti kreditai ir kiti įsiskolinimai greičiau praranda vertę, tad juos lengviau grąžinti.

Na bet infliacija pripažįstama vos ne valstybės priešu Nr.1, todėl, matyt, ne viskas taip gerai. Kodėl? Visų pirma, didėjanti infliacija mažina realų darbo užmokestį – už tą pačią algą galime nusipirkti vis mažiau. Todėl darbdaviai didina algas – taip dar labiau keliame kainas ir infliaciją. Kai šitas užburtas ratas užsisuka, kainos galiausiai kyla greičiau nei darbo užmokestis ir mes prarandame pinigus.

Kuo brangiau pagaminame produkciją, tuo mažiau konkurencingi tampame pasaulyje. Turbūt nė nereikia aiškinti, jog pasaulinė rinka be galo svarbi net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Įmonės ims mažiau eksportuoti, pelnai kris, mažės gamybos apimtys. Čia jau prasideda recesija (ekonomikos smukimas) – reikia mažiau darbo jėgos, didėja nedarbas ir kartu mažėja darbo atlygis. Galiausiai sumažėja ir infliacija ir ekonomika pati susitvarko su iškilusiomis problemomis. Klausimas tik, ar tai nebūtų per didelė kaina?

Lietuvoje mes turime fiksuotą valiutos kursą. Infliacijos lygių užsienyje ir šalyje skirtumas koreguoja tai, kas iš esmės negali būti koreguojama – būtent valiutos kursą (arba jos vertę). Būtent dėl didelės infliacijos Latvijos latas nuvertėja ir priartėja prie devalvavimo ribos. Neaiškinsiu, kaip galima pažaboti infliaciją, tačiau trumpai užsiminsiu, kad tai jau monetarinės (Centrinio Banko, kuris, mano nuomone dirba gan neblogai) ir fiskalinės (Vyriausybės, kuri šioje srityje išvis turi mažai supratimo) politikos svertai.

Ką gi, tikiuosi, daugmaž aišku, kokia pabaisa yra ta infliacija. Beje, infliaciją galima išnaudoti ir savo naudai – tik tai jau visai kita tema. Tikiu, kad bus proga apie tai parašyti. Sėkmės!


Jūsų, AFP.

Rodyk draugams

Kaip nedirbant užsidirbti. 101 ir būdas

Pradžioj teisybės dėlei turbūt turiu parašyti, kad neišvardinsiu visų 100 ir 1 būdo, tačiau esu giliai įsitikinęs, kad tiek tikrai yra.

Sparčiai augant ekonomikai ir su ja koją kojon žengiant darbo užmokesčiui, pas daugelį žmonių atsiranda laisvų pinigų. Dažniausiai jie guli sąskaitoje, kiti juos išleidžia rimtoms atostogoms. Tačiau atsiranda kol kas nedidelė dalis žmonių, kurie nori, kad jų pinigai dirbtų ir uždirbtų. Būtent apie asmenines investicijas šiandien ir norėčiau papasakoti. Kokie gi yra variantai?



Indėlis
. Sakyčiau, pats mažiausiai dėmesio vertas variantas. Turint galvoje tai, kad palūkanos dabar vos pralenkia infliaciją, tai beveik neuždirbanti investicija. Tiesa, ima atsirasti ir pelningesni bei aktyvesni indėliai, pvz. investicijis indėlis ir kt.

Obligacijos. Tai gana nedidelę grąžą duodanti investicija, be to, geriausiai pritaikyta ilgiausiems investavimams – jos puikiai išvengia krizių įtakos, rinkos tendencijų. Įmonių obligacijos gerokai pelningesnės nei valstybinės, tačiau ir rizika jų didesnė – įmonės bankroto atveju obligacijos gali būti neišpirktos. Todėl reikia žiūrėti ir įmonės patikimumą.

Su akcijom/indeksais susietos obligacijos. Tai jau pelningesnė investicija praktiškai be jokios rizikos. Dažniausiai jos susiejamos su tam tikrų regionų/pramonės šakų indeksais ir galutinė išpirkimo kaina priklauso nuo jų priaugio. Indeksų smukimo atveju atgausite investuotą sumą (mažai tikėtina, kad taip nutiks). SEB neseniai platintos Kinijos obligacijos turėjo didžiulį pasisekimą, o antrinėje rinkoje spekuliuonačių jomis asmenų pelnas siekė net 40% per metus. Ne kiekvienas akcijų fondas tiek uždirbo. Jei investuosite artimiausiu metu, rekomenduočiau būtent šį investavimo įrankį.

Akcijų fondai. Jų yra daugybė ir jie vilioja didžiulėmis praeities grąžomis, kurios nekuriais atvejais siekdavo iki 80% per metus. Padvigubinti savo pinigus labai norisi, tačiau reikia turėti omeny, kad yra nemenki šansai ir sumažinti juos perpus. Asmeniškai aš renkuosi investuoti į instituciją, kurios užsiima stock picking‘u (pasirenka pačios, į kurias akcijas investuoti. Assett allocation yra kitas būdas, kuriuo FMĮ investuoja – pasirenkami perspektyviausi fondai ir į juos dedami pinigai) – ypač, jei iki tol tai institucijai tai sekėsi gerai. Norint teisingai pasirinkti rinką, reikia jas atidžiai stebėti. Pagrindinius principus kada aprašysiu.

Išvestiniai įrankiai ir investicinės galimybės. Apie jas šiandien nepasakosiu, tik trumpai – tai investuotojui, kuris nusimano rinkose, žino kiekvieno instrumento valdymo ypatumus ir turi pakankamai didelį (gerokai didesnį nei vidutinį) investicinį portfelį.

Jei gerai įdarbinsite savo pinigus, vieną dieną jums pačiam nebereikės dirbti! To jums ir linkiu.

Jūsų, AFP. 

Rodyk draugams

Apie tai, kodėl aš neperku būsto Lietuvoj

Šįkart panagrinėsiu viena aktualiausių liaudžiai ekonominių temų – nuosavo būsto pirkimas. Neketinu nagrinėtis, ar būstas pigs, ar brangs, noriu tik išsiaiškinti, ar geriau pirkti, ar nuomoti būstą šiuo metu.

Nusprendžiau užsiimti paskaičiavimais. Visų pirma apsisprendžiau dėl detalių: galimai perkamas būstas yra už 300.000Lt, paskola būtų atiduodama per 25 metus. Taigi, ką parodė mano paskaičiavimai? Palūkanų per tuos 25 metus sumokėtume dar 250.000Lt. Nemenkai, juolab, kad tai sudaro beveik antratiek būsto vertę. Peržiūrėjęs pasiūlą išgryninau štai ką: už pasirinktą kainą galima nusipirkti senos statybos 2 kambarių butą Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Arba naujos statybos 1k. butą tuose pačiuose rajonuose. Na, dar 35kv.m. būstai antakalnyje ir pan.

Normalų 2k. būstą naujamiestyje galima išsinuomoti už 1000Lt. Plotas bus nedidelis, bet vieta geresnė už įperkamą būstą ir kartu namas naujos statybos.

Už nuomą mokėtume 1000Lt/mėn. Už būstą įmokos būtų vidutiniškai po 1850Lt. Taigi 850Lt kas mėnesį galime investuoti. Saugi investicija, jei tai ne indėlis (apie investicijas parašysiu kada vėliau) atneš tikrai ne mažiau 8 proc. metinio pelno. Vadinasi, po 25 metų mes sukaupsime 792.000Lt. Nemaža sumelė, tiesa?

Tai tik paskaičiavimai be jokių išvadų. Puikiai suprantu, kad per tą laiką butų kainos gali užkilti, o atlyginimai smarkiai išaugti. Žinoma, visada gali būti ir atvirkščiai. O kas tada? Šito spėlioti neapsiimu. Sunku pasakyti, kaip viskas pasisuks jau po 5 metų. Asmeniškai aš būstą nuomojuos ir nesuku sau dėl to galvos. Rygoje ir Taline jau pinga ir greitu laiku galėsiu laisvai įpirkti nuosavą namą ir Vilniuje. Nenoriu mokėti 50 proc. savo pajamų bankui, bet kažkiek atpigus būstui to daryti ir nebereikės.

Klausyti ekspertų patarimų čia nerekomenduoju, verčiau žvelkite į skaičius ir galvokite savo galva. To Jums ir linkiu.

Jūsų, AF patarėjas

Rodyk draugams